Doors of Doirani room – savanorystė ir ekologija

Projektas baigėsi, bet savanorystė – ne

170789927_5f53d080ea_m

cc by beta karel

Susitikimuose papasakojome, ką nuveikėme Graikijoje, sodyboje aptarėme projekto rezultatus ir dabar Lina su Sandra rengia ataskaitą.

Projektas pasibaigė.

Tačiau mes nesustojome. Vilma ruošiasi savanorystei Turkijoje, Elzė mokosi egzaminam ir priklauso Žvejonei, o aš vėl pradėsiu darbuotis Jaunimo linijoje. Lina su Sandra toliau savanoriauja Kūrybinės raiškos centre.

Žinoma ir toliau propaguosime aplinkai draugišką gyvenimo būdą.

Kviečiame naršyti mūsų tinklaraštyje ir atrasti jums įdomių minčių ar veiklų.

Taip pat rasite daug informacijos mūsų facebook puslapyje.

Palankiai ;)

Nėra komentarų

Po trijų mėnesių savanorystės Graikijoje, „Doors of Doirani Room“ savanoriai vėl Lietuvoje!

Su jais galima susitikti, susipažinti, juos pačiupinėti ir paklausti visų rūpimų klausimų per projekto rezultatų pristatymus, kurie vyks:

- rugsėjo 30 d. 18 val. Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centre (Daržų g.10/Bažnyčių g.4),
- spalio 1 d. 16 val. Vilniuje, jaunimo centre „Babilonas“ (Šeškinės g. 28),
- spalio 2 d. 16 val. Kuršėnuose, Šiaulių rajono jaunimo centre (Sodų g. 4, Kuršėnai).

Kviečiame jaunimą bei su jaunimu dirbančias organizacijas į šiuos nemokamus renginius, kurių metu „Doors of Doirani Room“ savanoriai Elzė, Vilma ir Tomas:
- pasidalins įgyta patirtimi bei vis dar neišblėsusiais įspūdžiais, patirtais tris mėnesius dirbant bei bendraujant su vietiniais žmonėmis Graikijoje;
- parodys savo nuveiktus darbus – Graikijoje sukurtus trumpametražius aplinkosauginius filmukus;
- supažindins su Europos Sąjungos programa AMICUS, suteikiančią galimybę savanoriauti kiekvienam jaunam žmogui.

Ateik, nepasigailėsi!

Nėra komentarų

Sustok, akimirka, žavinga. Arba konkurso pabaiga.

Vasara! Spalvų žaismas upės tėkmėje, nuo laužo mirgantis oras, drugys, nutupęs ant peties… Tiesiog tobulas metas griebti fotoaparatą ir sprukti į kadrų medžioklę!

Tačiau, vasara? Karščio sukeltas svaigulys, į užmarštį  skandinantis vangumas  ir malonus tingulys, gulint ant žolytės…

 

Atsižvelgiant į paskutiniuosius argumentus,  labai džiaugiamės, jog sulaukėme aktyvių žmonių ir jų atsiųstų nuotraukų.

Jūsų dėmesiui – lietuviai fotografai, atsakantys į klausimą: “Dialogas tarp Žmogaus ir Gamtos, ar jis egzistuoja?”  (graikų darbai)

 

 

Giedrius Ežerskis

 

DSC_8939

 

 

Sandra Navickaitė

Šitos nuotraukos istorija tokia, kad Raulis yra tas varniukas,o to
rankos yra Manto. Raulis ir Mantas yra draugai. Raulis negali skraidyti,
tai Mantas jį pasiemė auginti ir jie abu taip vienas su kitu gražiai
bendrauja,kad negalėjau atsižiūrėti, jie iš tikrųjų vienas kitą
supranta!!! O šitoj nuotraukoj užfiksuota akimirka,kai Mantas prausia Raulį ir
Rauliui tai patiko :)

sandra

 

 

Aistė

Žmogus vis stengiasi paslėpti savo daromą žalą. Bet ar tikrai niekas nekenksminga, jei nematoma? …

aiste

  

 

Gediminas Lesutis

Pasikalbėjimai

Liesdamas žemę ir vandenį, kalbiesi ne tik su gamta, bet ir su savimi.

 pasikalbėjimai

 

 

 

 Νοrėtume paploti per petį Evelinai Daugėlaitei, kurios idėjos ir fotografijos labiausiai patraukė mūsų akis.  

Skubame grįžti į Lietuvą ir susisiekti su ja :)

 

Gamta, Draugaukim!

Žmogus kenkia gamtai, niokoja ją, bet jis nori palaikyti ryši.Tiesia ranką ir visgi kaip nors bando ją išsaugoti.

Medžio šakos taip pat rodo norą bendradarbiauti su žmogumi. tai rodo jog yra dialogas tarp gamtos ir žmogaus.

Gmatadraugaukim2mm

 

 

Rojaus medis.

Žmogus niokodamas gamtą visgi nenumalšina noro matyti ją tokią kokia ji buvo ankščiau. Nesuvokia, kad niokojimu jis ją naikintą, galbūt kitu kampu jis sugeba pamatyti ją tokią kokią nori matyti. Gražią ir švytinčią.

Rojaus medis1

Nėra komentarų

Duomenų bazė jau veikia!

Ilgai ruošta duomenų bazė jau veikia ir yra patalpinta puslapyje „Nori savanoriauti?“
Pateiktas Lietuvoje esančių aplinkosauginių organizacijų sąrašas, kuriose visada laukiami savanoriai. Duomenų bazėje taip pat galima rasti informaciją apie organizacijas, kontaktus ir kitą papildomą informaciją.

Taip pat pateikiame į užsienio šalis savanorius siunčiančių organizacijų sąrašą su papildoma informacija (organizacijos veiklos/prioritetai/tikslai/galimybės)

O puslapyje „Become a volunteer“ galite rasti visų organizacijų, esančių Graikijoje, sąrašą, kurios laukia savanorių iš užsienio šalių. Todėl jei tave domina savanorystė Graikijoje, nori įgauti patirties, susirasti bendraminčių, praturtinti CV – nedelsk ir užsuk čia, tikrai rasi savo svajonių organizaciją!

Nėra komentarų

Mūsų dviračiai

Dar nesakėme, kad visą vasara turėjome tris dviračius. Bent jau man dviratis sutaupė daug laiko, nes Kilkyje tai pati patogiausia transporto priemonė.

Ačiū Makiui, Elen ir kaimynei iš EVS savanorių laiptinės už paskolintus dviračius!

Mes esame eismas :)

DSC00035

Nėra komentarų

Atsargiai! Plastikiniai buteliai

Visi žinote, kad rinkome butelius. Pažiūrėkite, kiek pririnkome per šiek tiek daugiau nei mėnesį. Įspūdinga! Jų buvo per daug plastikiniam plaustui.

IMG_1941

IMG_1942

Kviesime šiukšlių mašiną atvažiuoti, pasiimti ir perdirbti.

Pagalvokite, kas vyksta visoje Graikijoje. Nepamirškite rūšiuoti, nes buteliai užklos visą Graikiją.

Nėra komentarų

Gerieji Kilkio pavyzdžiai

Ekologiškų produktų turgelis

_7308191Apsidžiaugiau sužinojęs, kad Kilkyje jau penkis metus kiekvieną savaitę veikia sertifikuotų ekologiškų produktų turgelis. Iš pradžių jame savo gėrybėmis prekiavo 5 ūkininkai. Dabar liko tik du. Kiti savo produkciją tiekia Salonikų gyventojams.

Keliaudamas susipažinau su Achilu. Jis yra vienas iš ūkininkų, kuris prekiauja minėtame turgelyje. Achilas perėmė laukus iš savo tėčio ir ėmė žemę kultyvuoti aplinkai draugiškais būdais. Kai lankiausi jo ūkyje, supratau, kaip turi atrodyti ekologiška žemdirbystė. Nėra sterilumo ir perdėto tvarkingumo. Vienas augalas padeda kitam. Mulčiavimu apsisaugojama nuo piktžolių. Ūkininkas jau 17 metų užsiima ekologiška žemdirbystė ir augina apie 30 rūšių ekologiškus produktus – nuo arbūzų iki kaiušinių. Jis teikia savo produkcija aplinkiniams miesteliams ir 8 šeimoms Salonikuose. Achilas nesiskundžia paklausa, atvirkščiai nebegali jos patenkinti. Ūkininko nuomone ekologiški produktai populiarėja dėl reklamos, tačiau dažnai žmonės negali įpirkti sertifikuotų produktų, nes jie brangesni apie 30-50%. Taip pat jis mano, kad dažnai žmonės netiki, kad ekologiški produktai yra iš tiesų tinkamai auginami.

Sertifikuotų ekologiškų produktų galima įsigyti kiekvieną ketvirtadienį Laisvės aikštėje.

Ekologiškų produktų parduotuvė

IMG_1930Bevaikštinėdamas gatvėmis, užsukau į vieną parduotuvę. Nustebau joje atradęs daugybę produktų, pažymėtų ekologiniais ženklais. Pasikalbėjau su parduotuvės savininko dukra, kuri papasakojo apie savo tėčio verslą. Parduotuvė ėmė prekiauti ekologiškais produktais, kurių yra virš 500 rūšių, 2003 metais. Savininkas rūpinosi savo sveikata ir norėjo atkreipti kitų žmonių dėmesį į sveiką mitybą. Jis pirmasis Kilkyje ėmė naudoti greičiau suyrančius plastikinius maišelius. Merginos nuomone dažniausiai jų parduotuvėje apsiperka sportininkai, jaunos šeimos ir tėvai besirūpinantys savo vaikų sveikata. Parduotuvė kiekvienais metais parduoda daugiau ekologiškų produktų. Savininko dukters nuomone paklausa didėja dėl reklamos ir žmonių nepasitikėjimo pardavėjais, dėl ko ieško sertifikuotų produktų.

Sertifikuotų ekologiškų produktų galima įsigyti ant Kampani ir Birželio 21-osios gatvių kampo.

Aplinkai draugiškos vietos

Daugiau nei mėnesį rinkome plastikinius butelius, kuriuos panaudojome plastikinio kelto statymui. Turėjome 9 šiukšliadėžes 9 vietose. Penkiose vietose liko stovėti šiukšliadėžės ir patys savininkai jose rūšiuoja plastikinius butelius. Norime pagirti tas vietas.

Kavinė KAPI

IMG_1935

Despouna Nikolaidou parduotuvė

IMG_1933

Parduotuvė kepykla Stahi

IMG_1938

Kilkio jaunimo centras

IMG_1939

Kilkio savivaldybė

IMG_1937

Šaunuoliai!

Taip pat smagu žinoti, kad viename iš prekybos centrų galima rasti popierinius ekologiškus maišelius.

IMG_1932

1 komentaras

Ką mano Kilkis?

Šiuo metu populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas. Žmonės vis dažniau pagalvoja, iš ko, kur ir kaip pagamintas produktas, kurį jie perka. Žmonės ieško maisto produktų, kuriuos auginant nebūtų naudojami chemikalai, perka namų apyvokos ir elektronikos prietaisus, kurie naudoja mažiau elektros energijos ir yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Jie rūšiuoja šiukšles. Kai važiuoja į darbą ar mokymo įstaigą, jie palieka savo nuosavus automobilius prie namų ir renkasi viešąjį transportą arba dviratį. O ką apie šias naujas madas mano Kilkio gyventojai?

Rūgpjūčio mėnesį internete, gatvėse ir kino teatre apklausėme 196 Kilkio gyventojus. Apklausą sudarė trys klausimų grupės – rūšiavimas, transportas ir apsipirkimas.

Rūšiavimas

32774212_659484c447_m

Didžioji dalis respondentų rūšiuoja šiūkšles (54%) ir tai daro, nes nori apsaugoti savo aplinką (76%). Tie, kurie nerūšiuoja, taip daro, nes neturi rūšiavimo konteinerių šalia savo namų (46%), neturi tam laiko (22%) arba nerūšiuoja dėl kitų priežasčių (28%). Tik 2% respondentų nemato prasmės rūšiuoti šiukšlias. Žmonės pradėjo rūšiuoti šiukšles, nes pamatė reklamą per televiziją arba perskaitė straipsnį laikraštyje (49%) arba tuo sudomino draugai ir tėvai (31%). Dauguma respondentų žino, kur rūšiuoti namų apyvokos ir elektronikos prietaisus (61%), ir naudotų skirtingus rūšiavimo konteinerius popieriui, plastikui ir aliuminiui (87%).

Kaip bebūtų keista, daugiau nei puse žmonių (60%) tiki gandu, kad išrūšiuotos šiukšlės yra sumaišomos su įprastomis šiukšlėmis. Kilkio savivaldybės aplinkosaugininkė mus patikino, kad šiukšlės yra rūšiuojamos ir gandas nėra pagrįstas. Lietuvos sostinėje, Vilniuje, taip pat pasklido gandas, kad šiukšlės iš rūšiavimo konteinerių yra sumaišomos ir keliauja į savartynus. Vėliau paaiškėjo, kad pasitaiko rajonų, kuriuose žmonės netinkamai rūšiuoja šiukšles, todėl jos sumaišomos ir vėliau išrūšiuojamos pačiose įmonėse.

Bet kokiu atveju rūšiuoti verta. Jei to nedarysime, anksčiau ar vėliau, eidami į gatvę, turėsime pasiimti šluotas prasiskinti keliui pro šiukšles, kurios nesuyra šimtus metų.

Transportas

2769437130_4181abc1e6_mGalima sakyti, kad Kilkis galėtų būti dviračių miestu, nes didžioji dalis respondentų (56%) atsakė, kad teikia pirmenybę dviračiui judėti mieste. 57% žmonių važinėja dviračiu ir daro tai laisvalaikiu (51%). Beveik visi atsakiusieji (92%) norėtų gatvių su dviračių juostomis ir skirtų tik pėstiesiems. Panašu, kad nemažai Kilkio gyventojų (43 žmonės) bijo važinėti dviračiu, nes mano, kad Kilkyje tai daryti yra pavojinga. Aš tik atvažiavęs į Kilkį, ėmiau važinėti dviračiu ir galiu patikinti, kad tai daryti saugu – vairuotojai mandagūs ir visada praleidžia. Vilniuje mes taip pat neturime gerų dviračių takų, tačiau vis daugiau žmonių persėda ant dviračio.

72% respondentų norėtų turėti viešąjį autobusų transportą, nes šiuo metu jis tik ruošiamas. Taip pat didžioji dalis respondentų (60%) sutiktų važiuoti į darbą ir atgal su žmogumi, kuris važiuoja ta pačia kryptimi, užuot važiavus automobilyje vienam.

Dviratis gali būti puiki priemonė išvengti kamščių ir taršos mieste. Taip pat gali padėti numesti kelis nereikalingus kilogramus.

Apsipirkimas

181917727_eccbf96a1c_mDauguma (88%) respondentų atsakė, kad žino apie sertifikuotus aplinkai draugiškus produktus ir 64% žino parduotuves, kuriose galima įsigyti tokių produktų.

67% atsakiusiųjų kartais perka sertifikuotus ekologiškus maisto produktus. Tie, kurie neperka sertifikuotų produktų, nurodė, kad tokie produktai yra per brangūs (26%), gauna maisto produktus iš savo artimųjų arba draugų (21%) arba mano, kad perka produktus, kurie nekenksmingi jiems ir aplinkai (22%). Dauguma (80%) perkančių ekologiškus produktus daro tai, nes mano, kad juos vartoti sveikiau ir jie mažiau teršia aplinką.

78% respondentų perka sertifikuotus aplinkai draugiškus namų apyvokos ir elektronikos prietaisus. Tokių prietaisų neperkantys žmonės dažniausiai (37%) nurodė, kad jie yra per brangūs. Tie, kurie perka sertifikuotus prietaisus, mano, kad jie yra mažiau pavojingi jų sveikatai (37%), ir nori apsaugoti savo aplinką (54%).

Vilniuje šiuo metu populiarėja ekologiški turgeliai, kuriuose ūkininkai pardavinėja sertifikuotus ekologiškus maisto produktus. Taip pat vis dažniau atsidaro parduotuvės, kurios prekiauja tik ekologiškais produktais.

Iš tiesų sertifikuoti ekologiški produktai yra brangesni ir ne visi gali juos pirkti kiekvieną dieną. Tačiau galima juos pirkti kelis kartus per savaitę ar mėnesį. Kuo daugiau žmonių ims juos pirkti, tuo pigesni jie taps. Pirkdami ekologiškus produktus saugosite savo sveikatą ir aplinką.

Panašu, kad Kilkio gyventojai nori būti draugiški savo aplinkai ir stengiasi mažiau kenkti tiek sau, tiek gamtai. Norisi palinkėti Kilkiui sulaukti vis daugiau gyventojų, kurie imtų rūšiuoti šiukšles, važinėtų dviračiu ir pirktų ekologiškus produktus.

Visus apklausos duomenis galite peržiūrėti paspaudę ant žemiau esančio pyrago.

apklausa pyragas

Džiugu, kad Kilkyje yra ūkininkų ir parduotuvių, kurios prekiauja sertifikuotais ekologiškais produktais ir rūšiuoja šiukšles. Norinčius susipažinti su aplinkai draugiškais ūkininkais, parduotuvėmis ir kavinėmis kviečiame skaityti kitą įrašą.

Nėra komentarų

DAROM Doirani

Paskutiniuoju metu visoje Lietuvoje pasklidusi idėja švarinti aplinką  susirinkus visiems drauge, tūkstantinėje minioje – tiesiog DAROM -  nesvetima ir mums.  Tad vieną ankstyvą saulėtą ir karštą ketvirtadienio, o tiksliau, lygiai rugpjūčio 20, kartu su grupe vietinių savanorių išsiruošėme į Doirani. Darysim!

Na, aš, kaip sena ir prityrusi talkų dalyvė, buvau pasirengusi ilgam ir varginančiam meldų knisinėjimui bei pavargusių graikų motyvavimui, tačiau Doirani pamalonino dar kartą – net ir giliausiuose krūmuose šiukšlės baigėsi po valandos…  Tačiau rezultatas dėl to džiugina ne mažiau.

  Ir pagaliau – visą vasarą iš įvairių Kilkio pakampių rinkti plastikiniai buteliai įgavo formą. Drauge su itin optimistiškai nusiteikusiais vietiniais bei Tomu priešakyje, į Doirani vandenis išplaukė mūsų rankų darbo laivas. Na, ne tanklaivis, ir ne keltas, bet vis šis tas plūduriuojantis paviršiuje… :)  Nes viskas, ką skubame išmesti, gali būti panaudota antrąsyk – kartais prasmingai, kartais tiesiog iš gražios svajonės… plaukti Doiranyje :)

 

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Nėra komentarų

Iš kito kampo

 Visą vasarą skyrėme šiam ežerui: skaitėme, klausinėjome, ieškojome, galų gale – dalinomės savo žiniomis.  Vienas iš būdų geriau pažinti ežerą buvo bendravimas su vietiniais gyventojais, kurie mus priėmė labai draugiškai bei nuoširdžiai. Taip, Doirani tikrai nėra turistų ir užsieniečių traukos objektas, tiesą sakant, užmirštas net ir graikų, ir svarbus vien vietiniams…  Tad buvome palaikyti ir žurnalistais, ir „televizorininkais“, tačiau tai tik padėjo prakalbinti visus tuos žmones, įrašytus į Doirani istoriją…

Į darbo komandą įtraukėme daugybę savanorių iš Kilkio, kuriems teko būti ryšininkais, žodynais tarp mūsų ir žvejų, šnekančių senoviniu dialektu ar su pondiac akcentu.

 

Tačiau per visą šį darbą tik dar kartą įsitikinau, jog skirtingos kalbos neatskiria žmonių, nesukuria barjerų ir sienų. Nes visi žmonės šypsosi viena kalba …

O šiandien nuvykus prie Doirani, sutikome vieną mums padėjusį žveją, ir buvo nusispjauti kokia kalba į jį kreipies (ar bandai kreiptis), nes supranti tik viena –  jis tavo bičiulis.

 

Doirani žvejo akimis.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Nėra komentarų