Archive for category Graikija

Po trijų mėnesių savanorystės Graikijoje, „Doors of Doirani Room“ savanoriai vėl Lietuvoje!

Su jais galima susitikti, susipažinti, juos pačiupinėti ir paklausti visų rūpimų klausimų per projekto rezultatų pristatymus, kurie vyks:

- rugsėjo 30 d. 18 val. Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centre (Daržų g.10/Bažnyčių g.4),
- spalio 1 d. 16 val. Vilniuje, jaunimo centre „Babilonas“ (Šeškinės g. 28),
- spalio 2 d. 16 val. Kuršėnuose, Šiaulių rajono jaunimo centre (Sodų g. 4, Kuršėnai).

Kviečiame jaunimą bei su jaunimu dirbančias organizacijas į šiuos nemokamus renginius, kurių metu „Doors of Doirani Room“ savanoriai Elzė, Vilma ir Tomas:
- pasidalins įgyta patirtimi bei vis dar neišblėsusiais įspūdžiais, patirtais tris mėnesius dirbant bei bendraujant su vietiniais žmonėmis Graikijoje;
- parodys savo nuveiktus darbus – Graikijoje sukurtus trumpametražius aplinkosauginius filmukus;
- supažindins su Europos Sąjungos programa AMICUS, suteikiančią galimybę savanoriauti kiekvienam jaunam žmogui.

Ateik, nepasigailėsi!

No Comments

Duomenų bazė jau veikia!

Ilgai ruošta duomenų bazė jau veikia ir yra patalpinta puslapyje „Nori savanoriauti?“
Pateiktas Lietuvoje esančių aplinkosauginių organizacijų sąrašas, kuriose visada laukiami savanoriai. Duomenų bazėje taip pat galima rasti informaciją apie organizacijas, kontaktus ir kitą papildomą informaciją.

Taip pat pateikiame į užsienio šalis savanorius siunčiančių organizacijų sąrašą su papildoma informacija (organizacijos veiklos/prioritetai/tikslai/galimybės)

O puslapyje „Become a volunteer“ galite rasti visų organizacijų, esančių Graikijoje, sąrašą, kurios laukia savanorių iš užsienio šalių. Todėl jei tave domina savanorystė Graikijoje, nori įgauti patirties, susirasti bendraminčių, praturtinti CV – nedelsk ir užsuk čia, tikrai rasi savo svajonių organizaciją!

Tags: , , , ,

No Comments

Mūsų dviračiai

Dar nesakėme, kad visą vasara turėjome tris dviračius. Bent jau man dviratis sutaupė daug laiko, nes Kilkyje tai pati patogiausia transporto priemonė.

Ačiū Makiui, Elen ir kaimynei iš EVS savanorių laiptinės už paskolintus dviračius!

Mes esame eismas :)

DSC00035

Tags: , ,

No Comments

Atsargiai! Plastikiniai buteliai

Visi žinote, kad rinkome butelius. Pažiūrėkite, kiek pririnkome per šiek tiek daugiau nei mėnesį. Įspūdinga! Jų buvo per daug plastikiniam plaustui.

IMG_1941

IMG_1942

Kviesime šiukšlių mašiną atvažiuoti, pasiimti ir perdirbti.

Pagalvokite, kas vyksta visoje Graikijoje. Nepamirškite rūšiuoti, nes buteliai užklos visą Graikiją.

Tags: , , , ,

No Comments

Gerieji Kilkio pavyzdžiai

Ekologiškų produktų turgelis

_7308191Apsidžiaugiau sužinojęs, kad Kilkyje jau penkis metus kiekvieną savaitę veikia sertifikuotų ekologiškų produktų turgelis. Iš pradžių jame savo gėrybėmis prekiavo 5 ūkininkai. Dabar liko tik du. Kiti savo produkciją tiekia Salonikų gyventojams.

Keliaudamas susipažinau su Achilu. Jis yra vienas iš ūkininkų, kuris prekiauja minėtame turgelyje. Achilas perėmė laukus iš savo tėčio ir ėmė žemę kultyvuoti aplinkai draugiškais būdais. Kai lankiausi jo ūkyje, supratau, kaip turi atrodyti ekologiška žemdirbystė. Nėra sterilumo ir perdėto tvarkingumo. Vienas augalas padeda kitam. Mulčiavimu apsisaugojama nuo piktžolių. Ūkininkas jau 17 metų užsiima ekologiška žemdirbystė ir augina apie 30 rūšių ekologiškus produktus – nuo arbūzų iki kaiušinių. Jis teikia savo produkcija aplinkiniams miesteliams ir 8 šeimoms Salonikuose. Achilas nesiskundžia paklausa, atvirkščiai nebegali jos patenkinti. Ūkininko nuomone ekologiški produktai populiarėja dėl reklamos, tačiau dažnai žmonės negali įpirkti sertifikuotų produktų, nes jie brangesni apie 30-50%. Taip pat jis mano, kad dažnai žmonės netiki, kad ekologiški produktai yra iš tiesų tinkamai auginami.

Sertifikuotų ekologiškų produktų galima įsigyti kiekvieną ketvirtadienį Laisvės aikštėje.

Ekologiškų produktų parduotuvė

IMG_1930Bevaikštinėdamas gatvėmis, užsukau į vieną parduotuvę. Nustebau joje atradęs daugybę produktų, pažymėtų ekologiniais ženklais. Pasikalbėjau su parduotuvės savininko dukra, kuri papasakojo apie savo tėčio verslą. Parduotuvė ėmė prekiauti ekologiškais produktais, kurių yra virš 500 rūšių, 2003 metais. Savininkas rūpinosi savo sveikata ir norėjo atkreipti kitų žmonių dėmesį į sveiką mitybą. Jis pirmasis Kilkyje ėmė naudoti greičiau suyrančius plastikinius maišelius. Merginos nuomone dažniausiai jų parduotuvėje apsiperka sportininkai, jaunos šeimos ir tėvai besirūpinantys savo vaikų sveikata. Parduotuvė kiekvienais metais parduoda daugiau ekologiškų produktų. Savininko dukters nuomone paklausa didėja dėl reklamos ir žmonių nepasitikėjimo pardavėjais, dėl ko ieško sertifikuotų produktų.

Sertifikuotų ekologiškų produktų galima įsigyti ant Kampani ir Birželio 21-osios gatvių kampo.

Aplinkai draugiškos vietos

Daugiau nei mėnesį rinkome plastikinius butelius, kuriuos panaudojome plastikinio kelto statymui. Turėjome 9 šiukšliadėžes 9 vietose. Penkiose vietose liko stovėti šiukšliadėžės ir patys savininkai jose rūšiuoja plastikinius butelius. Norime pagirti tas vietas.

Kavinė KAPI

IMG_1935

Despouna Nikolaidou parduotuvė

IMG_1933

Parduotuvė kepykla Stahi

IMG_1938

Kilkio jaunimo centras

IMG_1939

Kilkio savivaldybė

IMG_1937

Šaunuoliai!

Taip pat smagu žinoti, kad viename iš prekybos centrų galima rasti popierinius ekologiškus maišelius.

IMG_1932

1 Comment

Ką mano Kilkis?

Šiuo metu populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas. Žmonės vis dažniau pagalvoja, iš ko, kur ir kaip pagamintas produktas, kurį jie perka. Žmonės ieško maisto produktų, kuriuos auginant nebūtų naudojami chemikalai, perka namų apyvokos ir elektronikos prietaisus, kurie naudoja mažiau elektros energijos ir yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Jie rūšiuoja šiukšles. Kai važiuoja į darbą ar mokymo įstaigą, jie palieka savo nuosavus automobilius prie namų ir renkasi viešąjį transportą arba dviratį. O ką apie šias naujas madas mano Kilkio gyventojai?

Rūgpjūčio mėnesį internete, gatvėse ir kino teatre apklausėme 196 Kilkio gyventojus. Apklausą sudarė trys klausimų grupės – rūšiavimas, transportas ir apsipirkimas.

Rūšiavimas

32774212_659484c447_m

Didžioji dalis respondentų rūšiuoja šiūkšles (54%) ir tai daro, nes nori apsaugoti savo aplinką (76%). Tie, kurie nerūšiuoja, taip daro, nes neturi rūšiavimo konteinerių šalia savo namų (46%), neturi tam laiko (22%) arba nerūšiuoja dėl kitų priežasčių (28%). Tik 2% respondentų nemato prasmės rūšiuoti šiukšlias. Žmonės pradėjo rūšiuoti šiukšles, nes pamatė reklamą per televiziją arba perskaitė straipsnį laikraštyje (49%) arba tuo sudomino draugai ir tėvai (31%). Dauguma respondentų žino, kur rūšiuoti namų apyvokos ir elektronikos prietaisus (61%), ir naudotų skirtingus rūšiavimo konteinerius popieriui, plastikui ir aliuminiui (87%).

Kaip bebūtų keista, daugiau nei puse žmonių (60%) tiki gandu, kad išrūšiuotos šiukšlės yra sumaišomos su įprastomis šiukšlėmis. Kilkio savivaldybės aplinkosaugininkė mus patikino, kad šiukšlės yra rūšiuojamos ir gandas nėra pagrįstas. Lietuvos sostinėje, Vilniuje, taip pat pasklido gandas, kad šiukšlės iš rūšiavimo konteinerių yra sumaišomos ir keliauja į savartynus. Vėliau paaiškėjo, kad pasitaiko rajonų, kuriuose žmonės netinkamai rūšiuoja šiukšles, todėl jos sumaišomos ir vėliau išrūšiuojamos pačiose įmonėse.

Bet kokiu atveju rūšiuoti verta. Jei to nedarysime, anksčiau ar vėliau, eidami į gatvę, turėsime pasiimti šluotas prasiskinti keliui pro šiukšles, kurios nesuyra šimtus metų.

Transportas

2769437130_4181abc1e6_mGalima sakyti, kad Kilkis galėtų būti dviračių miestu, nes didžioji dalis respondentų (56%) atsakė, kad teikia pirmenybę dviračiui judėti mieste. 57% žmonių važinėja dviračiu ir daro tai laisvalaikiu (51%). Beveik visi atsakiusieji (92%) norėtų gatvių su dviračių juostomis ir skirtų tik pėstiesiems. Panašu, kad nemažai Kilkio gyventojų (43 žmonės) bijo važinėti dviračiu, nes mano, kad Kilkyje tai daryti yra pavojinga. Aš tik atvažiavęs į Kilkį, ėmiau važinėti dviračiu ir galiu patikinti, kad tai daryti saugu – vairuotojai mandagūs ir visada praleidžia. Vilniuje mes taip pat neturime gerų dviračių takų, tačiau vis daugiau žmonių persėda ant dviračio.

72% respondentų norėtų turėti viešąjį autobusų transportą, nes šiuo metu jis tik ruošiamas. Taip pat didžioji dalis respondentų (60%) sutiktų važiuoti į darbą ir atgal su žmogumi, kuris važiuoja ta pačia kryptimi, užuot važiavus automobilyje vienam.

Dviratis gali būti puiki priemonė išvengti kamščių ir taršos mieste. Taip pat gali padėti numesti kelis nereikalingus kilogramus.

Apsipirkimas

181917727_eccbf96a1c_mDauguma (88%) respondentų atsakė, kad žino apie sertifikuotus aplinkai draugiškus produktus ir 64% žino parduotuves, kuriose galima įsigyti tokių produktų.

67% atsakiusiųjų kartais perka sertifikuotus ekologiškus maisto produktus. Tie, kurie neperka sertifikuotų produktų, nurodė, kad tokie produktai yra per brangūs (26%), gauna maisto produktus iš savo artimųjų arba draugų (21%) arba mano, kad perka produktus, kurie nekenksmingi jiems ir aplinkai (22%). Dauguma (80%) perkančių ekologiškus produktus daro tai, nes mano, kad juos vartoti sveikiau ir jie mažiau teršia aplinką.

78% respondentų perka sertifikuotus aplinkai draugiškus namų apyvokos ir elektronikos prietaisus. Tokių prietaisų neperkantys žmonės dažniausiai (37%) nurodė, kad jie yra per brangūs. Tie, kurie perka sertifikuotus prietaisus, mano, kad jie yra mažiau pavojingi jų sveikatai (37%), ir nori apsaugoti savo aplinką (54%).

Vilniuje šiuo metu populiarėja ekologiški turgeliai, kuriuose ūkininkai pardavinėja sertifikuotus ekologiškus maisto produktus. Taip pat vis dažniau atsidaro parduotuvės, kurios prekiauja tik ekologiškais produktais.

Iš tiesų sertifikuoti ekologiški produktai yra brangesni ir ne visi gali juos pirkti kiekvieną dieną. Tačiau galima juos pirkti kelis kartus per savaitę ar mėnesį. Kuo daugiau žmonių ims juos pirkti, tuo pigesni jie taps. Pirkdami ekologiškus produktus saugosite savo sveikatą ir aplinką.

Panašu, kad Kilkio gyventojai nori būti draugiški savo aplinkai ir stengiasi mažiau kenkti tiek sau, tiek gamtai. Norisi palinkėti Kilkiui sulaukti vis daugiau gyventojų, kurie imtų rūšiuoti šiukšles, važinėtų dviračiu ir pirktų ekologiškus produktus.

Visus apklausos duomenis galite peržiūrėti paspaudę ant žemiau esančio pyrago.

apklausa pyragas

Džiugu, kad Kilkyje yra ūkininkų ir parduotuvių, kurios prekiauja sertifikuotais ekologiškais produktais ir rūšiuoja šiukšles. Norinčius susipažinti su aplinkai draugiškais ūkininkais, parduotuvėmis ir kavinėmis kviečiame skaityti kitą įrašą.

Tags: , , , , , ,

No Comments

DAROM Doirani

Paskutiniuoju metu visoje Lietuvoje pasklidusi idėja švarinti aplinką  susirinkus visiems drauge, tūkstantinėje minioje – tiesiog DAROM -  nesvetima ir mums.  Tad vieną ankstyvą saulėtą ir karštą ketvirtadienio, o tiksliau, lygiai rugpjūčio 20, kartu su grupe vietinių savanorių išsiruošėme į Doirani. Darysim!

Na, aš, kaip sena ir prityrusi talkų dalyvė, buvau pasirengusi ilgam ir varginančiam meldų knisinėjimui bei pavargusių graikų motyvavimui, tačiau Doirani pamalonino dar kartą – net ir giliausiuose krūmuose šiukšlės baigėsi po valandos…  Tačiau rezultatas dėl to džiugina ne mažiau.

  Ir pagaliau – visą vasarą iš įvairių Kilkio pakampių rinkti plastikiniai buteliai įgavo formą. Drauge su itin optimistiškai nusiteikusiais vietiniais bei Tomu priešakyje, į Doirani vandenis išplaukė mūsų rankų darbo laivas. Na, ne tanklaivis, ir ne keltas, bet vis šis tas plūduriuojantis paviršiuje… :)  Nes viskas, ką skubame išmesti, gali būti panaudota antrąsyk – kartais prasmingai, kartais tiesiog iš gražios svajonės… plaukti Doiranyje :)

 

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Tags: , , , , , ,

No Comments

Iš kito kampo

 Visą vasarą skyrėme šiam ežerui: skaitėme, klausinėjome, ieškojome, galų gale – dalinomės savo žiniomis.  Vienas iš būdų geriau pažinti ežerą buvo bendravimas su vietiniais gyventojais, kurie mus priėmė labai draugiškai bei nuoširdžiai. Taip, Doirani tikrai nėra turistų ir užsieniečių traukos objektas, tiesą sakant, užmirštas net ir graikų, ir svarbus vien vietiniams…  Tad buvome palaikyti ir žurnalistais, ir „televizorininkais“, tačiau tai tik padėjo prakalbinti visus tuos žmones, įrašytus į Doirani istoriją…

Į darbo komandą įtraukėme daugybę savanorių iš Kilkio, kuriems teko būti ryšininkais, žodynais tarp mūsų ir žvejų, šnekančių senoviniu dialektu ar su pondiac akcentu.

 

Tačiau per visą šį darbą tik dar kartą įsitikinau, jog skirtingos kalbos neatskiria žmonių, nesukuria barjerų ir sienų. Nes visi žmonės šypsosi viena kalba …

O šiandien nuvykus prie Doirani, sutikome vieną mums padėjusį žveją, ir buvo nusispjauti kokia kalba į jį kreipies (ar bandai kreiptis), nes supranti tik viena –  jis tavo bičiulis.

 

Doirani žvejo akimis.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Tags: , , , ,

No Comments

Doors of Doirani room: lietuvių misija Graikijoje

namas

Doors of Doirani room – iniciatyva, jungianti Graikiją ir Lietuvą. Trys lietuvaičiai – Tomas, Vilma ir Elzė vasaros pradžioje išvyko į Šiaurės Graikijos miestelį Kilkį bendrauti su vietiniu jaunimu – skatinti ekologinį sąmoningumą, domėjimąsi mus supančia aplinka ir populiarinti savanorystės idėją. Kas gi tai per iniciatyva ir kokie jos pagrindiniai tikslai, trumpai mums papasakojo patys misijos dalyviai.

Kilkis – miestelis, turintis vos 30 000 gyventojų, tačiau stebinantis savo neįtikėtinai judriu naktiniu gyvenimu. Netoli jo, ant sienos su Makedonija, tyvuliuoja ežeras Doirani, kuris ir yra viso mūsų projekto kertinė ašis. Neapdairūs valdžios sprendimai bei neatsakinga aplinkinių fermerių ūkininkystė lėmė, jog per pastaruosius 20 metų Doirani neteko pusės savo gylio. Tačiau tai rūpi tik žvejams, bei aplinkinių kaimų gyventojams… Norime atkreipti dėmesį į šį gamtos stebuklą, parodyti jo vertę. Kol dar nevėlu.

Mes esame iš didžiųjų Lietuvos miestų, jau paragavę jaunimo veiklų ir dalyvavę ne viename projekte, į Graikiją atvykome suplanavę daugybę įdomių veiklų. Tačiau ne kartą buvome nustebinti vietinės bendruomenės uždarumo ir naujų idėjų baimės. Pasaulyje populiarūs judėjimai kaip kritinė masė ar „freecycle“ čia yra visiškai nežinomi ir pasitinkami su nepasitikėjimu bei abejone. Dalis žmonių apskritai netiki jaunimo organizacijomis, pasąmoningai jas sugretindami su politinėmis. Antra vertus, galime pagirti Graikijos ekologinio švietimo situaciją – visoje šalyje įsteigti eko švietimo centrai, atviri visiems lankytojams. Taip pat daug lėšų skiriama rūšiavimo sistemai sukurti (didžiuosiuose miestuose net įrengti automatiniai atliekų surinkimo centrai, kuriuose žmonės gali „parduoti“ plastikinius ir stiklinius butelius).

Didžiausia mūsų misija – skleisti kitokį požiūrį, rodyti geruosius savanorystės ir aplinkai draugiško gyvenimo būdo pavyzdžius.

O ruoštis šiai kelionei pradėjome dar Lietuvoje: sukaupėme nemaža informacijos apie savanorius Lietuvoje. Sukūrėme filmukus apie 19 savanorių, dirbančiųjų bei besimokančių mokykloje ir universitete. Interviu parodėme ir Graikijos jaunimui.

Savanoriauti atvykome į Kilkio Jaunimo informacijos centrą, kuriam priklauso daugiau kaip 100 jaunų žmonių. Nuo pat vasaros pradžios rengiame įvairias dirbtuves, kurių metu siunčiame žinutę apie esminį aplinkai draugiško gyvenimo principą – mažink, panaudok pakartotinai, perdirbk (angl. reduce, reuse, recycle). Organizavome tokias dirbtuves kaip senų daiktų ir rūbų atnaujinimas, rankų darbo popieriaus kūrimas,piniginių iš Tetra Pak pakuočių gaminimaseko-viktorina, taip pat pasiūlėme išbandytiveganiško maisto privalumus. Pakvietėme Jaunimo centro savanorius gamintišiukšliadėžes plastikiniams buteliams, iš kurių vasaros pabaigoje, Doirani festivalyje, gaminsime plaustą.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis vaizdo klipas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Kuriame filmukus, skatinančius susimąstyti apie kiekvieno iš mūsų įtaką gamtai, apie kasdieniškas žmogaus nuodėmes – plastikinių maišelių ir butelių naudojimą, apie žmonijai gresiančias bėdas – vandens trūkumą, Doirani ežero problemas (123)… Filmukus rodome Kilkio kino teatre, tačiau juos galima rasti ir mūsų tinklaraštyje, kuriame nuolatos pasakojame apie savo įspūdžius, nuotykius ir pamąstymus apie situaciją Graikijoje.

Kiti besitęsiančios vasaros planai:

  • Fotografijų konkursas „Dialogas tarp Žmogaus ir Gamtos“
  • Kilkio gyventojų apklausa apie rūšiavimą, transportą ir ekologiškus produktus
  • Laisvas ir nemokamas turgus „Stebuklų kilimas“, kur gyventojai galėtų apsikeisti turimais nebereikalingais daiktais
  • Interviu su žvejais bei vietiniais Kilkio gyventojais
  • Straipsniai miesto laikraštyje
  • Dalyvavimas Doirani festivalyje – šiukšlių rinkimo akcija, butelių plausto statymas

Projekto idėja patikėjo ir parėmė Europos Sąjungos programa „Amicus“, kurios pagrindiniai tikslai – skatinti savanorystę bei jaunų žmonių mokymąsi iš patirties. Suteikdama jaunimui galimybę pagyventi ir savanoriauti svetimoje šalyje, ji skatina tarpkultūrinį mokymąsi, patirties dalijimąsi ir būsimojo europiečio pilietiškumą.

Projektas „Doors of Doirani Room“ yra vienas iš pirmųjų 6 „Amicus“ programos projektų, šiemet įgyvendinamų Europoje. Projektą sukūrė ir įgyvendina nevyriausybinė jaunimo organizacija iš Kuršėnų „Kūrybinės raiškos centras“ bei Kilkio Jaunimo informacijos centras, priklausantis Šiaurės Graikijoje esančio miestelio Kilkio savivaldybei.

Na, o kaip ši misija atrodo iš pirmų lūpų? Apie tai kalbamės su Tomu – vienu iš iniciatyvos savanorių.

Jau minėjote, jog kelionę parėmė Europos Sąjungos programa „Amicus“ – ar tai buvo vienintelės lėšos ar yra ir kitų rėmėjų?

Kelionės pagrindines lėšas skyrė ES Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas pagal Jaunimo politikos naują programą Amicus, o jas kofinansavo Graikijos Kilkio savivaldybė.

Kaip gi ten išvykote – ar tai nekliudė su studijoms/darbams?

Aš baigiau mokslus ir išėjau iš darbo, tad man niekas netrukdė. Vilma baigė mokslus ir nedirbo. Elzė baigė 11 klasę ir suspės į savo paskutiniąją rugsėjo 1-ąją :)

Kas paskatino domėtis ekologija ir dar aktyviai dalyvauti savanorystės programose?

Aš susirūpinau aplinka bestudijuodamas verslo informacijos vadybą. Supratau, ką daro reklama ir kaip jos parduodami produktai teršia aplinką. Visada mėgau būti natūralioje ir švarioje aplinkoje. Mes visi trys jau buvome savanoriais Lietuvos organizacijose. Aš asmeniškai manau, kad savanorystė yra geresnis pagrindas kurti bendruomenę nei ekonomika.

Kas tokias išvykas organizuoja ir pagal ką parenka dalyvius, valstybes?

Organizuoja nevyriausybinės organizacijos arba kitos valstybinės organizacijos. Pačios parašo projektus, pačios atrenka dalyvius, o ES nustato, į kurias šalis galima siųsti.

Kodėl būtent į Graikiją?

Nes taip tiesiog buvo numatyta projekte. Lietuvos ir Graikijos organizacijos anksčiau bendradarbiavo, tad šio projekto rėmuose toliau bendradarbiauja.

Kokia ta Graikija lietuvio akimis – klimatas, žmonės, ekologinė situacija?

Karšta. Pradžioje buvo sunku adaptuotis. Žmonės ypatingai draugiški, kalbūs ir mėgsta daug bendrauti. Viskas vyksta lėčiau nei pas mus. Ekologinė situacija nėra ypatingai prastesnė nei kitose valstybėse, bet rūšiavimas, perdirbimas ir ekologinis sąmoningumas nėra populiarus ir smarkiai eskaluojamas. Nors galima rasti daug ekologinės žemdirbystės pavyzdžių ir žmonės ieško ekologiškų produktų.

Kokia bendra žmonių ir valdžios reakciją į jūsų veiklą?

Kadangi vietos savivaldybė yra kofinansuotoja, tai remia ir padeda. Savanoriai iš Jaunimo centro prisijungia prie mūsų veiklų. Organizuojamos dirbtuvės pritraukia ir žmones iš gatvės, nors pagrinde susidomėję savanoriai. Plastikinius butelius noriai sutiko rinkti kavinės. Požiūrius į mus ir mūsų veiklas yra pozityvus.

Kiek neabejingo jaunimo prisijungia prie jūsų veiklos ir ar tai ilgalaikis susidomėjimas?

Sunku pasakyti. Tikrai yra sąmoningų jaunuolių, bet dauguma jaunuolių turbūt traukia pačios mūsų veiklos, mūsų „užsienietiškumas“, o ne pati ekologija :)

Kiek dar laiko planuojat būti šioje misijoje ir kokie sekantys jūsų planai?

Projektas prasidėjo balandžio mėn. Lietuvoje, tada tris vasaros mėnesiai Graikijoje ir du rudens mėnesiai Lietuvoje. Grįžę į Lietuvą, rengsime pasakojimus apie savo veiklas.

Ką patartumėt ekologija bei tokiomis misijomis besižavintiems žmonėms ir ypač jaunimui?

Nebijoti.

Susigalvoti įdomių ir interaktyvių veiklų.

Brautis per skepticizmą ir abejones.

Skirti laiko kelionėms ir naujoms pažintims.

Tvirtai tikėti, kad draugiškas aplinkai gyvenimo kelias yra teisingas kelias.

Ar Lietuvoje ekologinė situacija geresnė, kad savanoriai važiuoja į užsienį, o ne tą patį bando daryti čia pat vietoje?

Nėra nei geresnė, nei prastesnė. Pranašu savo kaime nebūsi :) Juokauju. Norėjosi tarptautinės patirties, naujų iššūkių. Grįžę taikysime savo patirtį, atsivežtą iš Graikijos.

Visi misijos dalyviai vienbalsiai siūlė kiekvienam jaunam žmogui savo kailiu išbandyti, ką gi reiškia savanoriavimas toli nuo savo tėvynės, susidūrus su nauja ir svetima kultūra. Pasak jų, tokia patirtis neišblėsta per visą gyvenimą.

Daugiau apie misiją ir joje dalyvaujančius lietuvius galite sužinoti apsilankę šiose interneto tarnybose:

O jeigu turite asmeninių klausimų, parašykite misijos dalyviams elektroninį laišką doirani.room@gmail.com. Mielai jų laukiame!

Dėkojame technologijos.lt už pagalbą rengiant šią publikaciją.

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , ,

1 Comment

Kur dingo žvirbliai?

Vakar su Elze ieškojome žvirblių! Ypatingai fotografijai :D bet su didžiausia mano nuostaba – žvirblių taip ir neradome!

Kas nutiko? Kur dabar jie visi? Du mėnesius stropiai kiekvieną rytą ir ištisą dieną triukšmadariai nepasitraukdavo iš medžių, o dabar…

Pasirodo, kaip Lietuvoje kregždės skraidydamos pažeme pranašauja lietų, taip ir čia Graikijoje, Kilkio (miestelio, kuriame mes gyvename) žvirbliai tylėdami ir slėpdamiesi išpranašavo lietų… taip taip Graikijoje lietus! Keista…

Vienos EVS savanorės Graikijoje, Akvilės, bloge radau „nuotaikingą“ dainušką. Pasak Akvilės dainuojama apie tai, kad Graikijoje nebūna blogo oro! Bet kaip tada… šiandien lyja… užvakar taip pat pliaupė lietus… Globalinis atšilimas :) ar todėl, kad mes LIETUVIAI atsivežėm lietų į Graikiją :D

Nepaisant to, kad rytinis lietus sužlugdė mūsų planus ir keliones, galima įžvelgti ir teigiamų dalykų: atsigaus gamta, išlys iš slėptuvių žvirbliai ir toliau kaitins saulutė :)

O nuotaikai pataisyti kviečiu pasižiūrėti dar vieną video… šį kartą nelabai rimtą :D

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Tags: , , ,

No Comments